Šiemet, 2016 m., ilgiausios metų dienos džiugino saulėtu karštu oru. Rinkome  gėles, žoles, pynėme vainikus iš dobilų, iš ramunių, ąžuolų lapų, įvairių kitų žolynų. Kas maudėsi, kas tiesiog mėgavosi gamta. Dėliojomės bendras vaišes... Vėliau, temstant, vyrai sukrovė aukštą Joninių laužą. Kartu, su dainomis jį užkūrėme. To negana – visą tvenkinį apjuosėme ugnelių ratu, taip nuostabiai atsispindinčiu vandenyje. Tegul tas šviesos žiedas saugo mus visus metus, - pagalvojome, - tegul sklinda, plečiasi.“ Džiaugsmingai sukomės aplink degantį didelį laužą, kaip kad Žemė sukasi aplink savo ašį, kartu ir aplink Saulę. Dainavome lietuvių liaudies dainas, kurias kažkada girdėjome iš savo tėvų, o dabar jų [...]