Interviu su Kalnuotės bendruomenės įkūrėja Nijole Gabija Wolmer
Kalbėjosi Lina Grinkevičienė (žurnalas „Ji“)

Harmoningi pokyčiai gali gimti tik laisva valia

Kalnuotės bendruomenės iniciatorė Nijolė Gabija WolmerMūsų bendruomenės tikslas – suburti žmonės, kurie stengiasi gyventi sveikai, harmoningai, bei padėti jiems sukurti aplinką, kurioje visi galėtume džiaugtis saugia bei dvasinga kaimynyste, gražia gamta. Norime, kad mūsų vaikai ar anūkai augtų, negirdėdami keiksmų, nepatirdami agresijos“, – sako Kalnuotės bendruomenės iniciatorė, astrologė Nijolė Gabija Wolmer.

Jūsų iniciatyva įkurta Кalnuotės ekobendruomenė gyvuoja, jei neklystu, jau aštuonerius metus. Kas paskatino šią idėją, kokius projektus įgyvendinate?
Iš tiesų kaip bendruomenė gyvuojame trečius metus. Kalnuotė  įregistruota 2013-aisiais.  Iki tol ji gyvavo kaip bendraminčių būrys. Net neprisimenu, kam konkrečiai gimė bendruomenės idėja, bet ji užgimė žmonėms susibūrus į mano vedamas dvasinio tobulėjimo vasaros stovyklas, seminarus, kalbantis, kaip norėtume gyventi, kas mums svarbiausia, kokios mūsų svajonės. Taip po truputį išryškėjo bendra vizija, kad tai, ko norime, daugeliu atvejų yra panašu, bendra. Kad tai – taikus, harmoningas gyvenimas gamtoje šalia žmonių, kuriuos gali gerbti, kuriais gali pasitikėti, su kuriais norėtum ir galėtum kartu puoselėti žemę… Į mūsų bendruomenę gali įsilieti visi, kuriems artimas mūsų požiūris, gyvenimo būdas. O kad tai suprastume, tiesiog reikia pabendrauti, pabūti kartu.

Ar daugėja žmonių, norinčių gyventi švaresnėje aplinkoje tiek fizine, tiek dvasine prasme? Kokias vertybes puoselėjate?
Po truputėlį mūsų gretos didėja. Nors daugelis tebegyvename mieste, bendras gyvenimas už miesto, gamtoje yra ateities planuose. Pavasarį, vasarą, rudenį kartu būname nuostabioje Kalnuotės gamtoje, švenčiame šventes, ilsimės. Prireikė nemažai laiko, kad susivoktume, jog norime būti ne tik bendraminčiais, bet ir kaimynais. Kartu kurti harmoningą aplinką, kurioje galėtume gyventi, švęsti šventes, saugioje aplinkoje auginti vaikus.  Taigi šiuo metu esame nusipirkę žemės, pradėta statyti šeši namai, kai kas jau ir įsikūrė Kalnuotės žemėse. Bendruomenė iškasė tris tvenkinius, šalia jų užsėjo nuostabią didelę pievą bendroms šventėms. Šiemet sėkmingai dalyvaujame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekte, padedančiame  skleisti ir įtvirtinti sveiką gyvenimo būdą. Kalnuotėje nuolat vyko sveikatingumo šeštadieniai, buvo organizuota vaikų stovyklėlė, bendruomenės pristatymo renginiai platesnei visuomenei su kvėpavimo praktikomis,  joga, pirtimi.

Pasaulyje kuriasi daug ekologiškų bendruomenių. Ar dalijatės su kitais patirtimi?
Be abejo, nesame užsidarę. Kalnuotės bendruomenės žmonės šiemet dalyvavo Tarptautiniame ekologinių bendruomenių forume. Susipažinome su ekologinių bendruomenių atstovais iš Lietuvos bei Europos. Tai – labai įdomūs žmonės, einantys savo unikaliu, įdomiu keliu. Kiekviena turi savo istoriją, savo tradicijas. Bendravimas iš tiesų praturtino, pasidalijome patirtimi. Esu laiminga, kad galėjome būti šiame renginyje. Ateityje žadame plėsti bendravimą su pasaulio ekologinėmis bendruomenėmis. Juk kartu, perimant jau anksčiau susikūrusių bendruomenių išmintį, galime išvengti klaidų, veikti saugiau, visuomeniškiau.

Koks jūsų bendruomenės tikslas?
Suburti žmonės, kurie stengiasi gyventi sveikai, dorai, bei padėti jiems suformuoti harmoningą aplinką, kurioje galėtume džiaugtis saugia bei dvasinga  kaimynyste, gražia gamta. Norime, kad mūsų vaikai ar anūkai augtų, negirdėdami keiksmų, nepatirdami agresijos, toliau nuo kvaišinimosi pagundų, kurių daugiau mieste, daugiabučių kiemuose.
Metai, kuomet  buvome kartu,  padėjo įtvirtinti sveiką gyvenimo būdą – bendruomenės žmonės nevartoja alkoholio, nerūko, sveikai maitinasi, praktikuoja sąmoningą kvėpavimą, meditaciją, dalis jų praktikuoja jogą, taiči. Tai įvyko ne iš karto, šie dalykai gimė natūraliai, po truputį dėl to, jog praktikuojant kvėpavimą ar jogą, meditaciją, stiprėja apsivalymo procesai. Visgi kai kurių šeimos nariai valgo mėsą, švenčių metu neatsisako ir svaiginančių gėrimų. Suvokiame, kad harmoningi pokyčiai gali gimti tik laisva valia, iš lėto, todėl turime daug kantrybės, tolerancijos. Gerieji pokyčiai yra saugūs, kuomet jie yra lėti, patikrinti laiko, suderinami su žmonių poreikiais.

Nesate atsiskyrėliai, neatsiribojate nuo jus supančios realybės, kitaip gyvenančių žmonių?..
Tikrai nesame žmonės, atsiskyrę nuo pasaulio:  kiekvienas darbuojamės savo profesijos srityje. Tarp mūsų – pedagogai, medikai, verslininkai, tarnautojai, teisininkai, jogos, sąmoningo kvėpavimo treneriai, menininkai, amatininkai. Buvimas kartu mus visus praturtina: dalijamės patirtimi, padedame vieni kitiems išspręsti iškylančias problemas, stengiamės būti draugais.
Bendruomenė auga po truputį, natūraliai iš tų žmonių, kurie susitikę sąmoningo kvėpavimo, jogos, meditacijos praktikose, panoro kartu kurti ir savo gyvenimą. Tai ramus, natūralus procesas, kurio neskubiname, specialiai žmonių nekviečiame. Reikia laiko, kad priprastume, geriau pažintume vienas kitą.

2016_Joniniu_sventimas_Kalnuotes_bendruomeneje

Ar jūsų bendruomenėje egzistuoja kokie nors tabu?
Neturime tokios sąvokos, kurią galima būtų įvardinti kaip tabu. Vengiame kategoriškumo, draudimų ir siekiame vidurio kelio. Manau, tame aukso viduryje ir glūdi išmintis. Nors mūsų bendruomenėje nepageidautina, kad būtų rūkoma, vartojama mėsa, alkoholis, tačiau suprasime, jei atvykę svečiai ar namiškiai neapsieis be šių dalykų. Visgi mūsų bendruomenėje vyrauja nusiteikimas švęsti šventes blaiviai, nesinuodijant, gryninant kūną, mintis ir jausmus. Mūsų žmonės turi svajonę auginti daržoves, vaisius švariai, su meile, ekologiškai šalia namų. Taip pat statyti būstus, panaudojant naujausias ekologiškas technologijas. Esame pradėję projektą šioje srityje. Viską įgyvendiname neskubėdami, žingsnelis po žingsnelio.

Auginate kitokią, išmintingesnę kartą, nežiūrinčią visokio šlamšto per televizorių?..
Kaip jau minėjau, mūsų bendruomenėje nėra jokių specialių draudimų, pavyzdžiui, kad negalima žiūrėti televizoriaus (nusišypso). Tačiau ugdome vaikams suvokimą, kad svarbu gerbti žemę, kuri yra gyva. Kad nedera ant jos spaudyti, keiktis, meluoti, lieti pykčio, rodyti prievartos. O kad vaikai to išmoktų, patys esame jiems pavyzdžiu.
Mūsų siekis – bendrauti taikiai, natūraliai, draugiškai, vengiant formalumų, veidmainiavimo, įkyrumo, išlaikant pagarbą žemei, gyvybei. Bendruose susitikimuose samprotaujame, kas yra žmogiškos dorybės, kaip jos reiškiasi, kiek jų yra, kaip jas nekonfliktiškai ugdyti. Padedame vienas kitam suvokti, kokios yra stipriausios mūsų dorybės, kuo vienas kitam esame mokytojai, pagalbininkai, o kokias savybes reikėtų ugdyti labiausiai.

Tai, ką pasakojate, labiau primena gražią pasaką. Sunku patikėti, kad tai vyksta tikrovėje…
Mūsų bendruomenėje yra žmonių, kurie yra kūrybingi menininkai, amatininkai, įvaldę senosios keramikos technikas, dailę, besimokantys šokio, žolynų paslapčių ir tiesiog mylintys gamtą. Esame nusipirkę miško. Pasitelkę į pagalbą ornitologus, jame įrengėme nemažai inkilų. Todėl dabar stebėtinai dideliuose inkiluose, pagal visas paukštiškas taisykles, gali gyventi pelėdos. Įdomu tai, kad pelėdoms ir pelėdinams turi būti skirtingi įspūdingo dydžio inkilai! Įsivaizduokite – sėdite vakare prie namo, terasėlėje, geriate arbatą ir girdite, kaip miško gelmėje ūbauja pelėda, ryte kalena snapais gandrai, užuodžiate, kaip kvepia jazminai ar levandos, girdite, kaip svyruoja liepos ir pušys…
Viena mūsų Kalnuotės bendruomenės narė, odontologė, turinti savo kliniką mieste, bet gyvenanti užmiestyje, rąstiniame name, yra pasakiusi: „Va, žvelgiu pro langą, kaip  mano kiemu prabėga lapė, vaikšto stirna, sklendžia gervės, varlinėja pievoje gandras, kaip kyla rūkas virš tvenkinuko, didžiulių eglių ir… pasijuntu tokia laiminga. Man tai padeda greičiau atgauti jėgas po darbo mieste.“

Čiobrelių arbata ant laužo Kalnuotėje

Nuolat įgyvendinate vis naujus projektus. Kokių puoselėjate naujų planų?
Ateityje norėtume įgyvendinti harmoningo miško parko projektus, kurie negriautų vietovės ekologijos. Čia, kur įsikūrę, vietovė graži, gamta pilna gyvybės: vaikštinėja stirnos, šokliuoja kiškiai, čiulba įvairiausi paukščiai, darbuojasi bebrai. Beje, su bebrais atskira istorija, nes jie pridaro daug rūpesčių užtvenkdami upeliukus, sustabdydami jų tėkmę. Reikės gerai pasukti galvą, kaip etiškai, nedarant skriaudos ir protingai išspręsti šią problemą. Tačiau tai – miško, gamtos istorijos, kurias įdomu spręsti, ieškant harmoningų, įdomių ekologiškų sprendimų. Per įvairias dvasines praktikas bendraujame, palaikome ryšį su medžiais, žolynais, žeme, vandeniu, ugnimi. Juk gamtoje, kur nėra cemento, viskas gyva, kvėpuoja. Čia sklando labai stipri harmonizuojanti ir atpalaiduojanti energija. Nors nelengva, bet dažniau būnant gamtoje, padedant vienas kitam, pasitelkiant dvasines praktikas, gerokai lengviau išsaugoti vidinę taiką, pusiausvyrą – išlikti žmogumi.
2016 m. lapkričio mėn.