2017 rugpjūčio 9 d.
Vakarop, apie 19 val, atvažiavome į trečią bendruomenę, Tempelhof. Mus pasitiko šios bendruomenės administratorė Agnes Schuster, kuri rūpinasi koordinaciniais klausimais nuo 2012 metų, o pati bendruomenė įsikūrė 2009 metais. Ji šiek tiek papasakojo apie bendruomenę, pavedžiojo po teritoriją, patalpas. Įspūdį padarė iš koplyčos į koncertų salę perdaryta erdvė – jie ne kultivuoja kažkokios vienos religinės tradicijos, yra tolerantiški žmonių pasirinktam tikėjimui. Visiems mums labai patiko spec. projektas, kurio pagrindu sukurtas atskiras vagonėlių miestelis, jame pastatyta graži originali patalpa, kurioje yra virtuvė, valgomasis, visos reikalingos buitinės patalpos – vonia, dušas, tuoletas. Koridoriuje, jungiančiame kambarius, kitas patalpas, didžiulėje oranžerijoje veši įvairiausi augalai.
Apsigyvenome mokyklos pastate, trečiame aukšte, skirtame svečiams. Toje mokykloje mokosi 45 bendruomenės vaikai, dar prisideda pamokoms 15 vaikų iš aplinkinių kaimų. Mokykla nėra tradicinė, tad vakai baigiamuosius egzaminus laikyti turi važiuoti į artimiausio miestelio mokyklą.
2017 rugpjūčio 10 d.
Papusryčiavus ėjome susipažinti su augalininkyste užsiimančia amerikiete, su savo draugu kuriam laikui apsistojusia šioje bendruomenėje. Ji pasakojo apie ekologišką daržovių auginimą, tai, kaip realizuoja eko idėjas: skirtingus augalus sodindami vienus greta kitų lysvėse sumaišant, tokiu būdu sutaupoma žemės ploto, lengviau prižiūrėti, kultivuoti, apsaugoti nuo piktžolių bei kenkėjų. Ji aprodė skirtinguose šiltnamiuose auginamus augalus, pasakojo apie jų taikomo kompostavimo ypatumus, kt.
Po pietų sutarėme susitikti su Thomu, nes jis norėjo dar šiek tiek pakalbėti apie Kalnuotės bendruomenės vystymosi kelius, efektyviausius, jo manymu, variantus…
Thomo Meier rekomendacijos, organizuojant bendruomenę
Kaip Thomas ir minėjo seminare Kalnuotėje, norint tinkamai organizuoti veiklą bendruomenėje, reikia sudaryti 4 grupes:
- Grupė “širdis – kūnas – siela” (hearth – body – soul) – tai bendruomenės narių socialine sveikata, reprezentacija išorėje užsiimantys žmonės.
- Grupė, atsakinga už infrostruktūrą, vidinio darbo organizavimą, techninius sprendimus.
- Teisinė – organizacinė grupė, besirūpinanti juridine, įstatymine sritimi, teisine struktūra, vidaus tvarka.
- Finansinė grupė, užsiimanti resursų paieška išorėje, resursų, lėšų pritraukimu bei valdymu, buhalterija.
Yra keturios grupės, kuruojančios skirtingas sritis, bei koordinacinė grupė.
Valdyboje yra 8-12 narių, 4 renkamai iš “apačios”, žmonės – iš tų keturių grupių deleguoti į valdybą, o 4 – “iš viršaus”, kai pasiūloma juos išrinkti atstovauti kiekvienai iš grupių, ir už juos balsuoja – renka visa bendruomenė.
Kiekviena iš grupių turi savo atskirą biudžetą, kurį svarsto valdyba ir skiria toms grupėms, o grupės pačios sprendžia, kaip ir kam leisti pinigus. Jei pinigų trūksta, reikia daugiau, tos grupės atstovai valdybai pagrindžia poreikį, o ši nusprendžia, ar tenkinti prašymą.
Kaip dažnai rinktis valdybai posėdžiams, priklauso nuo poreikio. Pradžioje valdybos nariai dirba nemokamai, bet vėliau, bendruomenei sustiprėjus finansiškai, jei valdybos narys mato, kad jo savanoriškas darbas reikalauja labai daug laiko, resursų ir jis nepajėgia skirti pakankamai laiko užsidirbti, gali prašyti bendruomenę bent dalinai apmokėti už savo darbą.
Pvz., Thomas gauna bendruomenėje už darbą 800 eurų, tai yra žymiai mažesni pinigai nei architekto darbas, kai atlygis 60 eurų už valandą, kurie yra teisingi, padorūs mainai. Kai bendruomenės narys gyvena vienas, jam reikalingas viena pinigų suma pragyvenimui, bet jei ta mama su keliais vaikais, visai kita. Taigi būtinas adekvatus atlygis kiekvienam bendruomenės nariui, dirbančiam bendruomenei.
Bendruomenės biudžetas svarbus. Jei 30 narių suneša po 10 tūkst. eurų, reikėtų nuo kiekvieno nario įneštos sumos po 1 tūkst. atidėti į atskirą fondą – finansuoti verslo plėtrai skirtus projektus.
Thomas pateikė pavyzdį apie įstojimo į bendruomenę sąlygas. Dažniausiai žmonės į bendruomenę gali ateiti su skirtingu pradiniu įnašu – žemės sklypu, su namu savo sklype ar tik namo pamatais, be jokio nekilnojamojo turto, su piniginiu įnašu. Reikėtų viską atitinkamai įvertinti ir pagal tai formuoti priėmimo į bendruomenę sąlygas.
Thomas kalbėjo apie detalų bendruomenės vystymo planą. Vokietijoje, pvz., banko gali būti finansuojama iki 80% namo vertės. Tad pradžioje reikėtų paskaičiuoti, kiek optimaliai reikia vienam žmogui erdvės. Tarkim, tai galėtų būti gyvenamas plotas 30 kv.m. plius 18 kv.m infrastruktūrai skirto ploto, tai iš viso būtų 48 kv.m. Tokio ploto 20% vertė yra 9600 eurų.
Dar Thomas paakojo apie akcijas. Vokiečių atveju nepriklausomai nuo to, turi bendruomenės narys akcijų, vis tiek jis turi vieną balsą priimant sprendimus. Vaikas, kurio tėvai yra kooperatyvo nariai, suėjus 18 metų, pats nusprendžia, ar jam stoti į kooperatyvą, ar ne.
Thomas siūlė, kad į kooperatyvą stojant žmogui, kuris ateina su žemės sklypu ir jame esančiu namu, kurio vertė, pvz., 80 tūkst. eurų, užskaityti 10 tūkst. stojamąjį mokestį, o 70 tūkst. eurų į sutartį įtraukti apiforminant, kad kiekvienais metais kooperatyvas atidavinėja savininkui po 1% nuo tos sumos. Visi kooperatyvo nariai moka gyvenamo ploto nuomos mokestį, o tam nariui, atėjusiam su 80 tūkst. vertės namu, sumažinti mokėjimo sumą metams, pvz., 700 eurų.
Didelis kooperatyvo iššūkis – bendruomeniečiui pasenus jo pensijos gali nepakakti būsto nuomai, tad iš anksti būtina tai apgalvoti. Thomas prisiminė Sieben Linden bendruomenės vadovę, 25 metus atidavusią savo bendruomenei. Vienas iš sprendimų – dirbančiam žmogui pasiėmus paskolą, iš jo imti kiek didesnį nuomos mokestį, arba pabaigus mokėti bankui, bet vis dar dirbant ir uždirbant, palikti tą patį kiek padidintą nuomos mokestį, kad dalį sumos perkelti į specialų bendruomenės pensijų fondą. Nustojus dirbti, gyvenant tik iš pensijos, nuomos mokestis galėtų būti mažesnis.
Kalbėta ir apie tokį variantą, kai bendruomenės narys turi žemės sklypą, namą, bet nestoja į kooperatyvą.
Vakare buvome sutarę susitikti su šios bendruomenės valdyba. Tam po vakarienės nuėjome į jų kavinę, susirinko gana gausi kompanija, nes be mūsų buvo ir kitų svečių. Paprašė mūsų prisistatyti, trumpai tai padarėme, po to Tautvydas papasakojo apie Kalnuotės bendruomenę.
Jie gana įdomiai pasakojo apie savo bendruomenės kūrimąsi, gyvenimą, strateginius žingsnius, dalinosi labai vertingais praktiniais patarimais…
Martina pabrėžė bendruomenės ekonominio modelio suradimo svarbą. Jie vietos bendruomenei įsikurti ieškojo 2-3 metus, nupirko visą kaimą. Septynios vienijančios idėjos – bendruomenė, įvairovė, atsakomybė, lygybė, nauja bendruomeniškumo struktūra, nauja ekonominė idėja, tvarumas. Po kurio laiko, sustiprėjus, jie nusprendė dalintis su visuomene apie savo sėkmingą patirtį, organizuoti seminarus, skleisti savo ekologines idėjas vis plačiau. Pabrėžė tris pagrindines savo Tempelhof bendruomenės veiklos sritis:
- Augalininkystėje – moksliniai tyrimai, kaip optimaliai naudoti žemės resusrsus (eko-projektas).
- Pedagogika – šiuolaikinio vaikų lavinimo modelio kūrimas, kai jau net iš kitur pradeda važiuoti tyrinėti jų modelį, mokytis tai pritaikyti pas save.
- Asmeninis vystymasis, saviugda.
Struktūra: labdaros organizacija – kooperatyvas – asociacija.
- Labdaros organizacija valdo žemes. Iš jos kooperatyvas 99-iems metams išsinuomavo žemes. Labdaros organizacija negali iš žemės gauti pelno, pvz., parduoti verslo struktūroms brangiau.
- Kooperatyvas valdo pastatus. Virtuvė, žemės ūkis, apgyvendinimas – visa tai priklauso kooperatyvui, kuris valdo visas šias sritis.
- Asociacija rūpinasi mokykla ir seminarais. Asociacijos statusas duoda mokestinius pranašumus, o seminarų dėka pajamas gauna ir seminarų organizatoriai, ir apgyvendinimu besirūpinantis kooperatyvas.
Jei asociacija turi finansinių sunkumų, jai padeda kooperatyvas, nes nariai abejose organizacijose kone tie patys žmonės. Pvz., jei naudojamos žemės vertė 1 mln. eurų, kooperatyvas per 99 metus lapdaros organizacijai sumokės 3 mln. eurų. Iš tų 3 mln. 1 mln. nueina – grąžinama buvusiems žemės savininkams, iš kurių nupirkta žemė, o likę 2 mln. naudojami savo reikmėms.
Tempelhof bendruomenės įstatuose numatyta, kad pinigai, gauti iš kooperatyvo, turi būti investuojami socialiniuose projektuos. Žmonėms gali sumažėti veiklai motyvacija, bet žinant, kad gausi pinigų, įplaukos garantuotos, lengviau tai tęsti. Pvz., 80 tūkst. buvo skirta vietinei mokyklai, jos vystymui.
Jų manymu, svarbu sukurti kuo daugiau įvairių veiklų, verslų, kad kuo daugiau bendruomeniečių dirbtų pačioje bendruomenėje, o ne išorėje. Pirmus dvejus metus kone visi dirbo savanoriškais pagrindais. Dabar bendruomenėje yra apie 50 bendruomenės narių ir šiek tiek savanorių, dirbančių tiek viduje, tiek išorėje. Iš bendruomenės narių tik 2 žmonės dirba visiškai išorėje.
Bendruomenėje gyvenantiems patalpų nuomos mokestis vienam žmogui svyruoja nuo 150 iki 350 eurų, priklausomai nuo žmogaus ar šeimos poreikių. Thomo bendruomenėje panašios nuomos kainos. Pvz., Martina moka 350 eurų per mėnesį už maitinimąsi bendroje valgykloje. Atlyginimas mokamas, atsižvelgiant į poreikį, siekiant tikrojo socialinio sąmoningumo, juk mamos su vaikais ar vienišiaus poreikiai skirtingi.
Poreikių tenkinimo teisingumo metodika vis dar yra tobulinama. Pvz., iš šalies samdomiems specialistams, jei tokių neturi savo bendruomeniečių tarpe, tenka mokėti daugiau, pagal rinkos kainas.
Kas patraukia žmones atvykti, apsigyventi šioje bendruomenėje? Tai iniciatoriai, skleidžiantys žinią apie bendruomenę, o dabar jau ir aiški, veikianti sistema, įdomūs įgyvendinami projektai.
Paklausus Martynos, ką darytų kitaip, ji atsakė: “Tiksliau, kruopščiau, detaliau ruoščiau bendrabūvio taisykles, išgryninčiau ateinančių į bendruomenę motyvaciją. Dažnai atvykstantys akcentuoja, kad patinka čia esanti veiklų įvairovė, iš tikrųjų dažnai stojant nesuvokiama, ko nori, ar tikrai nori. Ji dar svarstytų, kurį finansinį variantą pasirinkti: esamą ar kitą, kuriame nėra asmeninių finansų. Ji aprašytų, kad geriau suvokti, bendruomenės kūrimo intensiją…”
Ypač įsiminė šis patarimas: “Kad bendruomenė augtų ir klestėtų, kiekvienas turi į ją įnešti daugiau nei iš jos imti, gauti”.