Apie vaikų vasaros stovyklėlę Kalnuotėje „Dorybių žemėje gyventi gera“
Stovyklėlė kūrėsi spontaniškai, bendruomeniško entuziazmo pagrindu. Ją iniciajavusi Loreta sukūrė veiklos scenarijų, kuris vaikams nuobodžiauti neleido. Stovyklos akcentas buvo dorybių paieška gamtoje, savyje ir drauguose, šių dorybių suvokimas ir įvardijimas.
Stovyklos atidarymui dorybėmis supleveno vaikų rankytėmis išrašyta vėliava. Pasirodo, vaikai be vargo privardijo jų visą puokštę! Stovyklos metu eškojome dorybių atlikdami užduotis miške, taip pat per pasakojimą, vaidinimą, mankštą, keliones pas vietinius gyventojus, maudynes bei laužo kūrenimą, žaidimus, piešimą.
Su dideliu entuziazmu vaikai dalyvavo komandinėse orientacinėse/pažintinėse užduotyse – nardė miško tankmėje, ieškodami plane pažymėtų vietų, rašė užduotis kitai komandai ir vykdė savąsias. Anot vadovės Loretos, „nuveikėme daug gerų darbų, puikiai bendravome, vienas kitam padėjome, ugdėme Gerumo, Nuoširdumo ir Tiesos dorybes“. Kalniečių sveikam gyvenimo būdui būtina mankšta – svarbu, kad ji būtų smagi ir neatsibostų. Tuo pasirūpino energingoji Loreta.
Stovyklos vadovės dalijasi savo šviežiais įspūdžiais:
Vilija
Man, kaip vadovei, buvo įdomu stebėti, kas vaikams įdomu, kas patraukia jų dėmesį. Nors apie dorybes patys kalbėti jie nesiveržė, bet vaidinti tai jiems sekėsi puikiai. Pasirodo, jie jų žino tikrai nemažai. Per žaidimą jas lygino, nejučia ieškojo, kuo jos viena nuo kitos skiriasi. Per piešimo pamokėlę vaikai mokėsi maišyti spalvas, mėgavosi jų spontaniška kaita, deriniais, piešiniu pasakojo, kas jiems gražu, ieškojo savo raiškos būdų, mokėsi monotipijos, spalvotų muilo burbulų technikų. Man svarbu buvo, kad vaikai pajustų kūrybos laisvę.
Įdomu buvo, kaip vaikai įvertins miegą ant šieno. Ir nors keletui buvo ne itin jauku pradžioje, rodos, kad dauguma liko patenkinti nauja patirtimi iš mūsų senolių kasdienybės. Man buvo gera prisiminti vaikystės patirtį, kas yra ekologiškas miegas ir laisvės kvapas.
Kalnuotės tvenkinio laivas (pripučiamas plaustas) – džiaugsmas vaikams ir suaugusiems. Svabu pasirinkiti teisingą kursą ir suvaldyti besiliejantį per kraštus polėkį.
Jurga
Neskubrus buvimas gamtoje siūlė vis naujas įdomias veiklas. Kalnuotės gyventoja ir bendražygė Svietlana netikėtai pasiūlė aplankyti gretimą tvenkinį ir ten gyvenančias žuvytes, o kad jų daugiau atplauktų – pasidaryti „tešlos vaišių“. Taip išvyka tapo džiaugsminga patirtimi vaikams, drauge labai paprastai ir natūraliai dar kartą prisiminėme Dosnumo, Draugiškumo, Gerumo dorybes.
Stovyklos galutiniame etape pynėme draugystės, dorybių ir galių apyrankę, kuri liudys čia prabėgusių dienų patirtį. Šioje veikloje vaikai rinkosi skirtingų spalvų juosteles ir galvojo, kokias dorybes norėtų supinti savo apyrankėje. Noras pasidaryti tokį gaminį buvo didelis, tad Kantrumas ir Darbštumas skleidėsi ir vaikuose, ir vadovėse J . Anot mažosios Sofijos, geltona gija jos apyrankėje yra Meilė, raudona – Džiaugsmas, o žydra – Ramybė… Gabrielius savo apyrankės spalvas įvardijo stichijomis ir gamtos reiškiniais: „Ruda – tai žemė, tamsiai mėlyna – dangus, o žydra – tai debesys…“ O Adomas tik atsiduso: „Pa-ga-liau ir aš turėsiu apyrankę…“
Nors buvo nelengva suderinti skirtingo amžiaus dalyvių interesus, rodos, kad visi liko patenkinti, gerai, turiningai ir sveikai praleidę laiką. O Kalnuotės žemėje liko vaikų spontaniškumas ir nuoširdi pastanga būti kartu, dorais, geranoriškais vienas kitam, kaimynams ir gamtai.
Įspūdžiai galerijoje „Dorybių žemėje gyventi gera”: https://www.kalnuotesbendruomene.lt/dorybiu-zemes-vaikai/.