Jolanta
Kelionė buvo labia prasminga, gyvenant kartu, važiuojat, buvo galimybė pasitikrinti, kaip esame pasiruošę gyventi bendruomenėje. Labai didelis savęs pačios pasitikrinimas, kaip dera su savo sielos, dvasiniais uždaviniais. “Pamačiau, įsitikinau, kad man to tikrai reikia. Supratau, kad turiu kuo pasidalinti, turiu ką duoti bendruomenei.” Pasimatė, dėl ko dar reikia bendrai dirbti visai bendruomenei. Mano, kad Kalnuotės bendruomenės dvasinės dorybės – pagrindas, pranašumai. Kitose bendruomenėse – ekologiškumas, laisvė, vartotojiškumo mažinimas, lygybės išminties siekis, kt. Pastebėjo, kad mums trūksta tolerancijos, pagarbos, paprastumo, kuklumo, kt. smulkmenų, pvz., nuomonės skirtumų nesureikšminimo.
Labai svarbu turėti aiškią viziją, sudėlioti veiklos eigą, sumodeliuoti variantus. Tomo, kitose bendruomenėse juntamas kengvumas, nėra susireikšminimo, todėl lengvai teka energijos. Taip pat gana svarbu ne kurti kažko dirbtinio, o išnaudoti tai, ką jau mokame, padėti vystyti kiekvieno talentus.
Patiko, kad jie stengiasi būti lankstūs; santykis bendruomenių ikūrėjų su naujokais; senatvės klausimas; privačios erdvės turėjimas, privatumo gerbimas labai patio. Tomas vedė tik į savo namus, neatsiklausius pas kitus nesiūlė eiti.
Džiugina, kad buvome pas laimėtojus, pas tuos, kurie “ne tik kalba, bet ir daro”. Jie laimėtojai.
Bendruomenė turi ilgalaikę perpsektyvą tik tada, jai siekia vieno didesnio tikslo.
Zina
Labai patiko nuostata “duoti daugiau nei gauti”, tolerancija, pagarba, privačios erdvės turėjimas, bendros nuosavybės gerbimas, rūpinimasis ja.
Mes daugelyje dalykų esame individualistai, reikėtų prisiimti atsakomybę, būti labiau atsakingais.
Zinai labai patinka rūpintis kitais, ji dažnai tai daro, bet vis “gauna į galvą”. Visą kelionę lydėjo pakylėtieji dvasiniai Mokytojai.
Norėtų Kalbuotėje įdiegti ekolologiškumą (biotuoletai, kompostavimas, kt.). Jai tai labai svarbu.
Kelionę laiko prasminga, nes “viskas, ką pamačiau, sužinojau, buvo prasminga”. Mąstant apie mūsų dvasinį centrą, mano, kad turime įžiebti žiežirbą, lauželį, išpuoselėti…
Idalija
Didžiausią įspūdį padarė lygybė – kiekvienas bendruomenės narys svarbus, turi teisę savo nuomonei. Tomo bendruomenėje patiko buities nesureikšminimas, bendrų siekių svarbumas – tai visada aukščiau asmeninių siekių, poreikių. Patiko, kad Toondorf bendruomenė iš karto sukūrė darbo vietas bendruomenėje, taip yra saugomas žmogaus orumas. Visi budi paeiliui – lygumas. Labai geranoriškai bendroje virtuvėje vyksta maisto gaminimas, indų plovimas, o jei ne plovė, tai rankšluosčiu valė. Natūralus darbų pasidalijimas.
Tikslingas laikas bendrystei – padėkojimo praktika, perspėjimo praktika. Tomas – bendruomenių “akušeris”, padedantis joms “gimti”, be to patiko žmonių dėmesingumas viens kitam. Bendruomeninius reikalus kelia aukščiau savų. Tomas labiausiai bijo, kad gali nespėti sukurti tokią bendruomenę, kokią ramiai galėtų palikti savo vaikams.
Integralumas – išnešė iš bendrųjų patalpų visus religinius atributus, kad pas juos skambėtu integralumas.
Patiko, kaip ZEGG bendruomenė rūpinasi ryšiais su aplinkiniais gyventojaus. Laisvė – galiu ateiti, išeiti. Thomo vaikų darželis – iš vaikų namų vaikus priima. Paties Thomo bendravimas su vaikais, pagarba. Idalija prisiminė, kaip trečioje mūsų aplankytoje bendruomenėje, Tempelhof, yra švenčiama – valgykloje mažą vaikutį, jo tėvus visi sveikino su gimtadieniu. Vokietijos eko-bendruomenių žmonės įkvėpti bendrų idėjų, gyvena kartu, rūpinasi ekologija, vienas kitu, kuria didelius dalykus.
Tai buvo labai darbinga pilgriminė kelionė. Skleidėme gerąją žinią, pristatinėjome savo bendruomenę. Reprezentacija – tai darbas, pasakojome, dalinomės, klausinėjome…
Lina
Pastebėjau, kad kiekviena iš mūsų aplankytų bendruomenių turi išskirtinai autentišką savo gimimo, kūrimosi istoriją, savus idėjos iniciatorius, todėl jos gana skirtingos. Natūralu, kad laikui bėgant pirminės idėjos koregavosi, tačiau pirminė kibirkštis skamba iki šiol.
Supratau, kad mūsų Kalnuotės bndruomenė, jau turinti virš 10 metų istoriją, yra visisiškai kitokia. Jos idėjinis pagrindas – ne tik ekologiškumas, o visų pirma dvasinės dorybės, dvasinis mokymas, jos kūrimo tikslas – harmoninga, saugi, sėkminga dvasinių praktikų erdvė, bendrabūvis, gyvenimas, pagrįstas dvasinėmis praktikomis, dvasinis mokymas. Tad, man regis, mes galime pasiremti vokiečių eko-bendruomenių praktine, organizacine, struktūrine, biudžetine patirtimi, pasimokyti iš jų sėkmingų pasiekimų, bet mūsų bendruomenė vistiek bus kitokia, savaip unikali.