2022 m. liepos 8-12 d. Kalnuotės bendruomenės atstovės dalyvavo “Lavender Seed to seal 2022“ mokymuose Prancūzijoje pagal Erasmus+ projektą “Holistinių sričių specialistų tobulinimas”. „Vykome penkios į kasmetinį renginį, organizuojamą Prancūzijos Provanso regione: aš (Loreta), Danguolė, Dainora, Inga ir Elena“ – dalijasi Loreta Valuckienė.
“Lavender Seed to seal 2022” organizuojamas tam, kad papildyti žinias apie eterinius aliejus, ypač apie levandų aliejų, skirtingas levandų rūšis, jų specifines augimo sąlygas, bei didelį dėmesį skiriant Prancūzijos Provanso levandų ūkiams, esančioms levandų augimvietėms ir distiliavimo gamyklai. Taip pat viena svarbiausių renginio paskirčių – suburti naudotojus tam, kad jie pasidalintų savo veiklomis eterinių aliejų srityje – tokiu būdu įkvėptų vieni kitus bei paskatintų aktyviau veikti. Kartu tai puiki galimybė užmegzti kontaktus, susipažinti su regionų ir Europos tinklų bei Prancūzijos ūkio darbuotojais.
Mokymų dalyviai – daugiausia iš Lietuvos, nes rinkomės tą savaitę, kurios metu buvo verčiama iš anglų į lietuvių kalbą (yra galimybė dalyvauti vienoje iš penkių savaičių, pasirenkant priimtiną vertimo kalbą). Todėl buvome maloniai nustebintos galimybe susipažinti su moterimis, renginio dalyvėmis, iš Amerikos, Anglijos ir Rusijos, kurioms buvo suprantama anglų kalba pateikiama informacija.
Kursų organizatoriai įprastai pasirūpina savo svečiais dar prieš mokymus – visi gavome renginio programas iš anksto, o taip pat galėjome pasirinkti vadinamą „transferį“, t.y. paėmimą iš Marselio į renginio vietą. Šios paslaugos padėjo iš anksto susiplanuoti kelionę, nes Provansas nuo Marselio nutolęs apie 2,5 val. važiuojant autobusu.
Mokymai prasidėjo nuo registracijos trijų žvaigždučių viešbutyje Le Castel Luberon, kuris įsikūręs APT miestely, pietų Prancūzijoje centriniame Provance, arba Luberono kalnyno šlaite. Sunku nusakyti įspūdžius, kuriuos žvelgiant pro autobuso langus žadino Viduramžiais ir dar gilesne senove dvelkianti vietovė ir viešbutis kaip kontrastas vietovei, jaukus, gan šiuolaikiškas, su baseinu, teniso kortais, maitinimo erdvėmis… Džiugino šiltos ir paprastos organizatorių “sutiktuvės” su dovanomis bei vitrinos, pripildytos įvairiausiais vietiniais gaminiais su levandomis, tame tarpe su eteriniais aliejais. Norintys iškart buvo supažindinti su gaminiais, pildomi sąrašai vizitui į Simiane-la-Rotonde pilį.
Atsigavusios po kelionės susirinkome į susipažinimo vakarą prie bendrų stalų. Čia pat pakabinti reklaminiai plakatai, ant stalų išdėlioti eteriniai aliejai bei organizatorių ir regiono vadovės sveikinimai suteikė impulsą vakaro temai: kodėl eteriniai aliejai, kam mokymai Provance, kokie lūkesčiai. Smagiausia buvo stebėti ne pirmą kartą čia atvykusius, daugiau ar mažiau pažįstamus, besidalijančius savo istorijomis, pažindinančius vienus su kitais, atsakančius į “naujokų” klausimus tiek apie aterinius aliejus, tiek apie veiklas, tiek apie būsimą programą. Dalyvius artino bei laisviau jaustis skatino paprastumas, Provanco koloritas ir stalai, nukrauti tradicinėmis prancūziškomis vaišėmis – melionais, daržovių troškiniais, aliejais, trufeliais, sūriais, “brauniu”.
Jau sekančią dieną vykome į edukaciją levandų augimvietėje, kurioje dalyvius pasitiko Prancūzijos ūkių vadovas Nicolas Landel ir jo padėjėjai Maks ir Lusi. Būtina paminėti, kad Nocolas Landel tėtis Jean-Noel Landel yra tas žmogus, kuris pakvietė Gary Youngą, eterinių aliejų ir jų produktų kompanijos savininką, į Prancūziją, supažindino su distiliavimo meną ir mokslą išmanančiais bei kitais svarbiais žmonėmis. Tuomet, kai Gary Youngas pirmąkart atvyko į Prancūziją, Nicolas sėdėjo tėčiui ant pečių, nešyklėje – taigi, jau nuo tada dalyvavo visuose tėčio reikaluose, o vėliau vykdė įvairius projektus, mokėsi visko, ko tik galėjo. Būdamas didžiulių ūkių vadovu, tądien mums papasakojo apie dabartinę situaciją.
Ūkis, kuriame buvome, apie 50 ha, priklauso Young Living kompanijai. Jis skirtas tyrimams arba, kitaip sakant, mokslui. Tyrimų duomenys ir išvados perduodami ūkininkams, kurie dirba su kompanija kooperatyvo principu, t.y. ūkininkai gauna nurodymus, kaip tvarkytis ūkiuose pagal kompanijos tyrimus. Vienas tokių tyrimų, kuris vykdomas šiuo metu yra apie tai, kaip augalams pagerinti kalnuotos vietovės klimatą ir sąlygas (dirvožemį, ištverti karštį, ką daryti su piktžolėmis ir pan.).
Nicolas parodė į lauką, kuriame auga vagomis: levandų, raudonėlių ir čiobrelių vagos, tada alyvuogių vaga ir vėl levandų, raudonėlių, čiobrelių vagos ir vynuogių vaga, o toliau kartojasi. Tokiu būdu norima sudaryti augalams vynuogių ir alyvmedžių šešėlius. Stengiamasi neravėti piktžolių, kurios neįtakoja kvapiųjų augalų, tačiau kurių šaknys kaupia jiems reikalingą vandenį. Visame regione nėra laistymo sistemų, nes jas atsivesti iš miestų arba kasti gręžinius yra per brangu dėl kalnuotos vietovės aukščio virš jūros lygio. Paskutinis anksčiau atliktas tyrimas buvo apie tai, kuria kryptimi geriau sodinti augalus, kaip formuoti vagas. Taigi, tiriamos įvairios augalų auginimo gerinimo sąlygos, kurios perduodamos ūkininkams. Kad ūkininkai dirbtų pagal kompanijos sąlygas, jiems siūloma geresnė augalų supirkimo kaina ir pan.
Simiane-la-Rotonde levandų ūkis įsikūręs žavingame Prancūzijos Provanso regione (Les Alpes de Haute provincijoje ir Plateau d’Albion regione), garsėjančiame savo grožiu, kvapiaisiais levandų laukais ir visą vasarą besitęsiančiais festivaliais. G.Youngas yra sakęs, kad “Simiane yra pasaulio levandų sostinė”. Tai istoriškai svarbi vieta, kur auginamos levandos. Vieną popietę turėjome edukaciją – važinėjome po Simiane-la-Rotonde, apžiūrinėjome vietovę, nuostabius levandų ir vienagrūdžių kviečių laukus.
Jau pirmojoje edukacijoje išgirdome apie ekologiją – ūkis įkurtas regione, kuris istoriškai svarbus kultivuojant levandas nuo 1800 m., taigi sąlygos tinkančios levandoms. Stengiamasi neišravėti aromato neįtakojančių augalų. Čia pat kultivuojamų laukų auga laukinės levandos natūraliai – vadinasi kultūriniai augalai auga artimomis natūraliai gamtai sąlygomis. Augalai netręšiami cheminėmis trąšomis. Dirva gerinama distilatais ir organiniu mišiniu su išdistiliuotų augalų kompostu. Vietovė atitolusi nuo pramonės centrų, autostradinių kelių. Dėl ekologijos, kvepiančių laukų, istorijos, kvapą gniaužiančių vaizdų, ūkis tapo populiaria eterinių mylėtojų, menininkų ir keliautojų, ieškančių dvasinio įkvėpimo, traukos vieta.
Akmenuota, gryna, sausa žemė yra labai svarbi kultivuojant levandas. Be drėkinimo, tokio tipo žemė tinkama tik aromatiniams augalams ir kelių tipų kviečiams. Todėl levandos kompanijos ūkiuose kas 10 metų keičiamos dažniausiai vienagrūdžiais kviečiais. Nicolas parodė vienagrūdžių kviečių laukus, apie kuriuos daugiau sužinojome paskutinę vizito dieną.
Iškart po edukacijos gavome praktinę užduotį – išravėti ir numulčiuoti alyvmedžius ir vynuoges. Vieni dalyviai gavo kirtiklius, be kurių piktžolių nebuvo įmanoma išrauti. Kiti rankomis ir šakėmis krovė mulčą iš čia pat esančios krūvos į traktorių. O treti – sekė traktoriui iš paskos ir mulčiavo augalus. Saulė ir geranoriškai nusiteikusi kompanija darbą pavertė naudinga veikla – labiau supratome tenykščių ūkininkų iššūkius, kultivuojančius augalus kalnuotoje vietovėje, artimiau susipažinome vieni su kitais ir lavinome anglų kalbą, stengdamosi vieni kitiems pagelbėti ir kuo geriau atlikti praktinę užduotį.
Pietus viešnagės dienomis valgėme tiesiog ūkiuose, po tam skirtais tentais. Norisi pažymėti, kad, nors valgėme skirtinguose ūkiuose, visur ūkiai paženklinti reklama (tentais, stendais, iškabomis), matoma net pravažiuojant keliu. Taip pat norisi atkreipti dėmesį, kad pietų valgiai – gardžiausi patiekalai, pagaminti vietinių virtuvės šefų, naudojant vienagrūdžius kviečių miltus, su didžiule meile, kaip “pas mamą kaime”. Visur maistas buvo atvežamas specialiuose induose, valgymui naudojami vienkartiniai ekologiški indai, aptarnavo pats ūkio vadovas ir jo pagalbininkai, visuomet su šypsenom ir pajuokavimais. Vaišinomės net Jean-Noel Landel pagamintais sausainiukais. Tokia neformali aplinka skatino atvirus ir nuoširdžius pokalbius, augino bendrystę.
Turėjome edukaciją distiliatorinėje, kur mus pasitiko ne tik ūkio vadovas, bet ir Benoit Cassan, Prancūzijos levandų augintojų asociacijos prezidentas. Čia dar kartą įsitikinome, koks svarbus ir reikalingas yra vanduo šiame regione. Distiliuojant panaudojams tas pats vanduo keliems distiliavimo ciklams, nes natūraliai šioje vietovėje jo susikaupia per mažai, reikalinga jį atsivežti cisternose. Nustebino tai, kad levandos atvežamos tiesiog priekabose, su tam tikromis angomis, prie kurios pritvirtinus žarną, per ją paleidžiamas šaltas garas. Garas skverbiasi į augalus ir atveria jų molekules, iš kurių išsiskiria eteris. Eteris, apsijungęs su garu vėliau juda vamzdžiais, kurie yra dvigubi. Aušinamas garas virsta vandeniu, o eterinis aliejus atskiriamas separatoriuje.
Sužinojome, kad distiliavimui svarbu paskutinės dvi savaitės iki augalų derliaus nuėmimo – svarbu rasos lašų kiekis ant augalo, žydinčių augalų procentas ir oro sąlygos. Pačiam distiliavimo procesui svarbu temperatūra, laikas ir slėgis. Jau po 10 minučių distiliavimo galėjome pamatyti pagamintą eterinį aliejų. Tačiau procesas tęsiamas toliau iki valandos, ir ilgiau tam, kad išgauti geriausios kokybės aliejų. Iš tikrųjų pagrindinio derliaus nuėmimui ūkininkai turi apie mėnesį, todėl labai svarbus yra ūkininkų bendradarbiavimas, jų bendradarbiavimo organizavimas.
Viena iš edukacijų kompanijos ūkyje buvo apie levandų rūšis. Mums buvo išsamiai paaiškinta apie tikrąsias ir varpines levandas bei hibridą – levandiną. Laukinės tikrosios levandos yra geriausia levandų rūšis pasaulyje, atskiriamos pagal tai, kad ant vieno kupstelio auga 5-7 eilės pavienių gėlių ant vieno stiebelio ir dauginasi sėklomis. Varpinės levandos vienas stiebas turi dvi į varpas panašias atšakas ir dauginasi sėklomis. Levandinai yra tikrosios ir varpinės levandos “vaikai”, galintys turėti vieną stiebą be atšakų, su viena arba dviem atšakom, negalintys daugintis sėklomis, tačiau gali būti dauginamas nukerpant stiebą (klonuojant). Taikant atranką, levandinai išauga didesni, tačiau tai neatitinka natūralios gamtos sąlygų. Young living kultivuojamos levandos auginamos iš atrinktų sėklų, todėl įsigyjant eterinius aliejus prisidedama prie ūkių ir natūralios gamtos išsaugojimo.
Levandos naudojamos nuo seno – pėdsakai siekia graikų ir romėnų laikus. Romėnai levandomis kvepino vonios vandenį, taip pat išskalbtus rūbus. Botaninis pavadinimas “lavendula” kilęs iš lotynų “lavare”, reiškiančio “prausti”. Egiptiečiai iš levandų gamino smilkalus ir kvepalus. Levanda yra žinoma dėl savo raminančio aromato ir odą švelninančių savybių. Levandos yra plačiai naudojamos kvepaluose ir parfumerijos gaminiuose. Levandų eterinis aliejus yra universalus, o Young Living eterinis aliejus gali būti naudojamas kaip alternatyva daugeliui produktų. Šiandien levandą mes naudojame atlikdami raminantį masažą prieš miegą, kad jo kokybė būtų geresnė, nuraminti sausą odą po buvimo lauke arba ramiai atmosferai sukurti. Levandų aliejus yra vienas saugiausių aliejų ir įprastai gali būti tepamas ant odos jo neatskiedus. Plačiai taikomas inhaliacijoms.
Turėjome galimybę praktiškai patirti laukinių tikrųjų levandų rinkimą. Tai gana kruopštus ir rankomis atliekamas darbas, nes šių levandų kupsteliai auga pamiškėse, miške, pakelėse, jų reikia ieškoti. Kaitinant saulei (temperatūra viršija 32 oC) pajutome, koks tai sunkus darbas ir supratome, kodėl labai retas rinkoje yra tikrųjų levandų eterinis aliejus. Mums labai pasisekė, kad jo galėjome įsigyti Simiane-la-Rotonde esančioje kompanijos parduotuvėje.
Turėjome nuostabią edukaciją dar viename istoriniame Provanso miestelyje Forcalquier, nes Université Européenne des Senteurs sužinojome kvepalų istoriją ir iš eterinių aliejų gaminomės kvepalus. Kvepalai susideda iš viršutinių, vidurinių ir bazinių natų – pagal tai suskirstomi eteriniai aliejai, atsirenkami mėgiamiausi kvapai ir lašinama pagal instrukcijas, kuriose nurodytas lašų kiekis, į buteliuką su baziniu aliejumi. Pabaigoje buteliukas vėlgi užpildomas baziniu aliejumi, maišoma atsargiai verčiant buteliuką nuo šono ant šono. Daugumai kvepalų gaminimo patirtis buvo pirmoji, tačiau labai pritaikoma praktiškai – pasigaminti kvepalai iš eterinių aliejų yra individualūs ir atitinka gaminimo momento gamintojo būseną (nuotaiką, poreikį).
Viena popietė buvo skirta edukacijai malūne. Čia išgirdome apie vienagrūdžius kviečius daug įdomių dalykų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie kviečiai turi reikalingo žmogui glitimo, kuris yra lengvai virškinamas, net gerina virškinimą. Vienagrūdžiai turi daug storesnę luobelę, todėl geriau perneša laikymo sąlygas.
Šiltus prisiminimus paliko suorganizuotas atsisveikinimo vakaras su mūsų surinktų laukinių levandų distiliavimu, kurį taip pat vedė Nicolas Landel ir jo pagalbininkai. Įsiminė tai, kad seniau ir dabar namų sąlygomis atliekamą distiliavimą Nicolas pavadino arbata, nes tokio proceso metu dedame žoles į varinį indą, pripildytą karšto vandens, vandenį kaitiname nereguliuodami nei temperatūros, nei slėgio. Toks procesas kardinaliai skiriasi nuo “Seed to seal” kokybės ženklelio, kurį išgauti Gary Youngas įdėjo labai daug pastangų domėdamasis, tyrinėdamas, perimdamas senovines žinias, gerindamas sąlygas, kurdamas ūkius kruopščiai parinktose vietovėse, tobulindamas įrangą ir reikalingą techniką ir pan. Nicola pasidalino istorijomis apie Gary Youngo ieškojimus ir tęsiamus tyrimus dabartiniuose ūkiuose, taigi, pirkdami kompanijos eterinį aliejų mes taip pat prisidedame prie tyrimų, augalų auginimo sąlygų gerinimo ir eterinio aliejaus kokybės gerinimo. Po edukacijos sekė gardi vakarienė, atsisveikinimo kalbos, sveikinimai ir padėkos, kontaktų apsikeitimai.
Svarbu paminėti laisvalaikį, kurį galima iš anksto susiplanuoti, vykstant į tokį renginį. Atvykus į Marselį, galima apžiūrėti vieną didžiausių Prancūzijos miestų. Nuostabi Viduržemio jūros pakrantė, daugelio amžių istorija ir didinga architektūra. Tai didžiausias uostas visoje Viduržemio jūros pakrantėje ir meno bei kultūros centras. Senasis Marselio uostas vadinamas Vieux – Port buvo pastatytas 19 amžiuje. Iš uosto siūlomos plaukiojimo laivais pramogos.
Į pietus nuo Senojo uosto į dangų stiebiasi Marselio simbolis – Notre Dame de La Garde bazilika. Ji įsikūrusi aukščiausioje miesto vietoje, nuostabios architektūros, populiari kasmetinės piligrimystės vieta. Major aikštėje galima apsilankyti didžiulėje Sainte Marie Majeure de Marseille katedroje – vienoje iš lankomiausių miesto šventovių. Katedra turinti romėnų ir bizantietiškų stiliaus elementų buvo pastatyta IV amžiuje, o XI amžiuje išplėsta.Vos 3 kilometrus nuo Marselio krantų yra nutolusi Ifo sala ir pilis. Ifo pilis visiems gerai žinoma kaip Grafo Montekristo kalėjimo vieta.
APT miestelio centras, kurį galima aplankyti vakarais, po mokymų, arba skirti dieną prieš ar po mokymų, pasiekiamas per 10 -15 min einant pėsčiomis nuo Le Castel Luberon viešbučio. Miestelio istorija mena priešistorinius laikus, rašoma, kad miestelis pastatytas ant Senojo Romėnų kelio. Galima apžiūrėti Sainte-Ane katedrą, buvusią romaninę bažnyčią, kuri XIV ir XVII a. buvo perstatyta į barokinę katedrą su Sainte-Anne koplyčia su šventosios Onos relikvijoriumi.
Turėjome progos apžiūrėti Simiane-la-Rotonde kaimelį, įsikūrusį Les Alpes de Haute Provanso regione. Nuostabi pilis, stovinti vaizdingame miestelyje, pirmą kartą paminėta 1031 m., kurios kupolo statiniai ir skliautai buvo restauruoti, todėl atrodo puikiai. Šiandien pilyje įsikūrusi laboratorija bei ekspozicija apie eterinius aliejus. Vaikštant po miestelį galima iš viršaus apžiūrėti jo apylinkes, supančius levandų laukus, pasimėgauti viduramžių statiniais, ir juose įsikūrusiomis parduotuvėmis, meno dirbtuvėmis, kavinukėmis.
Parengė Loreta Valuckienė