Sieben Linden

Atspindžiai

Viešnagė pas Vokietijos bendruomenes

Norėdami pasisemti  bendruomenių organizavimo patirties, ieškodami atsakymo į mums iškilusius klausimus, pasikvietėme į svečius Tarptautinio ekobendruomenių tinklo (Global Ecovillage Network) valdybos narį, ekobendruomenių konsultantą Thomą Meier,  Schloss Tonndorf bendruomenės Vokietijoje įkūrėją, kuris tapo mūsų gidu Vokietijoje. Kaip tai nutiko? Po seminaro Kalnuotėje jis pakvietė mus pasisvečiuoti sėkmingose Vokietijos bendruomenėse pasisemti patirties ir patiems pamatyti, sužinoti, kaip jie organizuoja veiklą bendruomenėje, kokiais prinbcipais remiausi, kaip sprendžia iškilusias problemas. Tad rugpjūčio mėnesį mūsų šaunus ekipažas – Tautvydas, Ingrida, Lina, Zina ir Jolanta išsiruošėme įkelionę. Svečiavomės 4  bendruomenėse – kai kuo panašiose, kai kuo labai skirtingose.  Gavome nemažai atsakymų, sutikome įdomių žmonių, pamatėme, kas daro bendruomenę sėkmingą. Apie visa tai galite perskaityti Linos kelionės dienoraštyje.

Sieben Linden bendruomenė

2017 rugpjūčio 6 d.

Po 19 val. atvykome į Sieben Linden bendruomenę, susiradome Thomą Meier. Vakarienė jau buvo praėjusi, bet mums buvo palikta maisto, pavakarieniavome.

Tada Tomas mums aprodė pagrindines patalpas, vietą, kur apsigyvensime dviem dienom. Tai vienas mažytis namelis ir kelios palapinės. Tvarkėmes, įsikėlėme. Negavome nakvoti jų svečių namuose, kadangi vyko seminaras, buvo daugiau svečių.

Šios bendruomenės viena iš įkūrėjų Sophie Willert ir Tomas šiek tiek pasakojo apie bendruomenę, aprodė kelias vietas – tvenkinius, namus, šventą tvenkinį (sakė, pas juos yra trys šventos vietos).

Patiko idėjos dėl žmonių apgyvendinimo, maitinimo organizavimo: indus plauna rankomis, indaplovė tik skalauja, natūralūs mainai, visi kartu, net su vadove, paprastai darbuojasi, natūralūs tarpusavio santykiai. Patiko tvarka valgomajame, maisto rūšiavimas, kt.

2017 rugpjūčio 7 d.

Pusryčiai 8 val., atsikėlėme anksčiau. Po pusryčių Tomas paprašė nedidelės talkos, reikalingos parduotuvėje, pernešant prekes. Po to mūsų laukė smagi ekskursija – turas po bendruomenę, kurią vedė viena iš įkurėjų Silvija. Ji papasakojo, kaip kūrėsi Sieben Linden bendruomenė. Pradžioje buvo pasirinkta kita vieta, už 26 km nuo šios, kur buvo vedami pirmieji ekobendruomenių mokymai, bet po to jie netyčia rado šią vietą ir nutarė persikelti.

Silvija pasakojo apie pirmus 4 pastatus, iš kurių šiandien likę tik 2, juose įsikūrė administracinės patalpos, svečių namai, seminarų erdvė, valgykla, parduotuvė, kt. Esminė žmones jungianti idėja – ekologiškas gyvenimo būdas, todėl viskas buvo daroma orientuojantis į tai. Rodė seniausią bendruomenės pastatytą namą, dauguma namų yra šiaudų-molio pagrindu. Jie siekia minimaliai naudoti gamtinius resursus, todėl statybose stengiasi remtis taupiomis technologijomis.

Kaip galima įstoti į šią bendruomenę?

Šeimos, atėjusios į bendruomenę, pradžioje pagyvena savaitgalį, jei mato, kad jiems tai įdomu, siūloma pagyventi visą savaitę, drauge darbuotis, bendrauti, ilsėtis, švęsti. Po savaitės tokio gyvenimo nusprendžia, ar nori rimtai apsigyventi šioje bendruomenėje, tada pakviečiami gyventi vieną mėnesį. Jei ir po mėnesio gyvenimo neapsigalvoja, išsako sprendimą apsigyventi šioje bendruomenėje, visa bendruomenė balsuoja, nes per mėnesį jau būna gana gerai žmonės susipažinę, priimamas sprendimas mažiausiai 2/3 dauguma. Tada jie priimami vieneriems metams bandomajam laikotarpiui ir jei po metų neapsigalvoja, galutinai nusprendžia čia apsistoti, turi sumokėti stojamąjį mokestį – 12,5 tūkstančių eurų.

Sieben LindenŠios bendruomenės prioritetas – jaunos šeimos su vaikais. Čia yra du kooperatyvai, vienas užsiima statybomis ir viskuo su pastatų išorės, vidaus apdailos darbais, kitas – augalininkyste. Didesnė dalis bendruomenės dirba tik vietoje, bet dalis – už bendruomenės ribų.

Apsilankėme ekologiniame augalininkystės centre, kuriame dalis žemių priklauso visai bendruomenei, vienas iš kooperatyvų rūpinasi šia sistema, samdo bendruomenės žmones dirbti su augalais. Yra šiltnamiai, kuriuose auginamos visos įprastinės daržovės, yra sodai. Šioje bendruomenėje užauginama 70 % visų jiems reikalingų daržovių.

Yra bendruomenėje žmonių, kurie nenorėjo dėtis į kooperatyvą, todėl jie nuomojasi žemę iš bendruomenės kooperatyvo ir patys augina, pvz.: yra sodininkas, kuris turi 80 skirtingų veislių obelų medelių ir siekia išsaugoti baigiančias išnykti unikalias veisles. Savo derlių jie parduoda bendruomenei bei kitur. Vienas ūkininkas augina ekologiškas vaistažoles, prieskoninius augalus – tam Vokietijoje labai didelė paklausa.

Buvome nuostabiame maldos namų pastate, iš molio – šiaudų sienos, be kampų, apvalus, su užapvalintu kupolo stogu, viduje medinės grindys, iš išorinės pusės krosnis patalpų šildymui, nors šią karštą dieną jame buvo maloniai vėsu. Atsisėsti – mediniai meditaciniai suoliukai arba šiaudais kimštos pagalvėlės. Netoliese buvo keletas vigvamų.

Sieben LindenPietūs 13 val., labai skanus maistas, vegetariškas – veganiškas, gana gausus pasirinkimas.

Idalijai labiausiai čia patiko laisvė (“nori ateini, nori išeini”, nepririša, neįpareigoja finansiškai), akcentas į tikrąjį ekologiškumą (“draugiškas namas” – šeimyniniai namai, kur kelios šeimos gyvena name, kuriame kieto kuro krosnis yra namo viduryje, todėl norint, kad visi namai būtų šilti, reikia būti nuolat atidarius visas duris). Yra ir “nedraugiškas namas”, keliantis bendruomenei daugiausai rūpesčių, problemų. Jos manymu, čia per daug ramu, nežinotų, ką veikti.

Zinai labai patiko namai, įvairūs sprendimai, kaip svečių namų viduje viskas sutvarkyta, baldai, turintys stalčius į bendrą valgomąjį, bet tie patys stalciai atsidaro ir į virtuvę, kad būtų patogu papildyti įrankiais, indais, puikūs dušai, eko-tuoletai. Jai labai įsiminė frazė: “Vasarą medžių nekertame, nes juose paukščiai gyvena.”

Tautvydui labai gerą įspūdį padarė tai, kad Sieben Linden bendruomenėje yra sukurta aiški kūrimosi – plėtros sistema, kuri yra nuosekli, turi sėkmingą tęstinumą.

Jolantai labiausiai patiko energetika, kuri, jos matymu, yra lygi ir rami, harmoninga. Labai patiko šventa vieta prie tvenkinio, meditacijų namai. Patiko paukščių globos programa, kuri taikoma šioje bendruomenėje, todėl jie gauna tam finansavimą iš Aplinkos apsaugos fondų (šią dieną iš šios ministerijos buvo bendruomenėje svečių). Žmonės labai atviri, natūraliai prieina, kalbina. Prasta patirtis – padarius bent vieną išimtį, problemų gai būti ir vėliau, daugiau (pvz., namas, kuriame gyveno kelios šeimos, išsireikalavusios išimčių, t.y. ne bendros virtuvės, o kiekvienai iš trijų šeimų po virtuvę, po to užsimanė ketvirtos bendros virtuvės, nežinia kam…).

Sieben Linden bendruomenė - ekskursija

15 val. susirinkome ir mums pristatė jų naudojamą molio – šiaudų namų statybos technologiją. Pasakojo bei rodė, kaip daromas būsimo namo sienų karkasas, mediniuose rėmuose sudedami tinkamai supresuoti šiaudų paketai, dalinosi šio darbo ypatumais, parodė kompiuteryje darbų nuotraukas. Rekomendavo prieš pradedant ruošti sienos karkasą, užsisakyti – įsigyti teisingai supresuoto šieno paketus, ir tik tada, išsimatavus gabaritinius matmenis, patikrinus supresavimo laipsnį, kalti lentų karkasą. Po to nusivedė mus į savo namus – 3 aukštų pastatą. Tai iš tiesų buvo įspūdinga. Pasakojo, kaip išsprendė garso izoliacijos problemą tarp aukštų (papildomas oro tarpas), energijos taupymo bei kitus klausimus. Sakė, galėtų ir į Lietuvą atvažiuoti pravesti seminarą – pastatyti bent dalį namo. Šiaip vidutinį molio – šiaudų namą pastato per 9 – 12 mėnesius.

Po vakarienės mus pakvietė į bendruomenių atstovų sustikimą pristatyti save, susipažinti su šios bendruomenės gyvenimu. Prisistatant kiekvienas iš mūsų minėjo, kas yra, kuo užsiima, kaip mato save Kalnuotės bendruomenėje. Tautvydas papasakojo apie mūsų bendruomenę, kokie jos vystymosi planai.

Sieben Linden bendruomenė - palėpėEifa pristatė Sieben Linden bendruomenės istoriją, kaip ji kūrėsi. 1983 m. gimė idėja kurtis gamtoje, gyventi taip, kad kuo mažiau vartotų, eikvotų Žemės resursus. 1987 m. persikėlė į kitą vietą, nes pirmoje neprigijo. Pirmiausiai pradėjo nuo to, kad sukurė mokymų centrą, kuriame organizavo mokymus ekologijos tema. Ten mokymais remdamiesi ėmė kurti vaikų darželį, taip susibūrė į bendruomenę apie 80 žmonių. Dėl nesutarimų su vietos gyentojais nusprendė iš tos vietos keltis kitur – taip gimė Sieben Linden (išvertus – septynios liepos).

Joje veikia du kooperatyvai – statybų ir augalininkystės. Vienas iš kilusių iššūkių – pasirinkti, ar užsiimti augalininkyste ir gyvulininkyste, ar jos atsisakyti. Dabar jie neaugina gyvulių: įsigyja pieno produktus aplinkinėse gyvenvietėse, užsiima tik augalininkyste.

Iki 2014 m. jie naudojo savo vandenį iš gręžinių, ekologiškai valomą vandenį, bet valstybinės instancijos išsireikalavo, kad įsivestų pagal europinius standartus vandentiekį, nuotekų sistemą, todėl dabar gėrimui naudoja iš artimiausio miestelio atvestą vandenį.

Sieben Linden bendruomenės aktyvui įteikėme atminimui knygą – foto albumą apie Lietuvą, jie susižavėjo, mums padovanojo druskų, mineralų.

Linai didžiausią įspūdį padarė tai, kad Vokietijoje besikuriančios bendruomenės neprivalo pirkti žemės, jiems svarbu susitarti su pasirinktos kurtis vietovės vietine valdžia, gauti mero leidimą, tuomet jiems suteikiama teisė apsigyventi pasirinktoje vietoje. Vadinasi, jie iš karto gali investuoti stojamąjį mokestį statyboms, veikloms bei imti kurtis, nėra tokio didelio finansinio “barjero”. Įdomu ir tai, kad įstojus į kooperatyvą, privaloma atidirbti 300 val. bendruomenės labui neatlygintinai.

2017 rugpjūčio 8 d.

Anksti kėlėmės, kad suspėti susiruošti, po to ramiai atsigėrėme kavos, sulaukėme pusryčių, kurių metu dar kiek pabendravome su viena iš Sieben Linden vadovių Sophie Willert. Ji sakė, kad yra du svarbios problemos, kurias verta, kuriant bendruomenę, turėti omenyje. Viena, kad, pvz., ji atidavė šiai bendruomenei savo paskutinius 25 gyvenimo metus, bet kadangi nedirbo oficialiai, nėra sukaupusi pensijai, o bendruomenei iki šiol tai nebuvo aktualu, todel jie net neturi jokių nuostatų, kaip turėtų būti išlaikomi pensininkai. Ji sakė, kad tikisi, jog neišmes jos bendruomenė, nes mokėti nuomos mokestį neįstengtų. Dabar ji dirba bendruomenei, kooperatyve, todėl uždirba, išlaiko save.

Jolanta klause, koks yra santykis žmonių, kurie yra bendruomenėje nuo pradžių, su tais, kurie prisidėjo vėliau. Sophie sakė, be abejo, požiūriai į bendruomeninį gyvenimą skiriasi, jaunieji bendruomeniečiai kartais iškelia temas, klausimus, kurie jau senbuvių buvo nagrinejami, pvz., prieš 15 metų, tai dažniausiai senieji net nesikiša į tas diskusijas, nes įprastai randami kone tokie pat atsakymai, priimami dažniausiai tokie pat sprendimai…

Išvažiavome iš Sieben Linden bendruomenės apie 10.30 val. Mūsų vedliu į kitą bendruomenę buvo Tomas.

Top